Gūžys (struma)
Endokrininės sistemos
Apibrėžimas
Gūžys (struma) – tai padidėjusi skydliaukė, esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei). Tai labiausiai paplitusi endokrininė liga. Daugiau nei 90 procentų visų skydliaukės ligų sudaro eutireoziniai gūžiai. Gūžiai būna difuziniai (difuziškai padidėjęs skydliaukės dydis) ir mazginiai (skydliaukės audinyje atsiranda mazginiai pakitimai).
Priežastys
Dažniausia priežastis yra jodo trūkumas. Endeminis gužys, labiausiai paplitęs regionuose, kuriuose trūksta jodo. Kita priežastis – padidėjęs skydliaukės hormonų poreikis (lytinis brendimas, klimakterinis periodas, nėštumas). Tai dar vadinama sporadine struma.
Simptomai
Pagrindinis simptomas – kaklinės skydliaukės padidėjimas.
Eiga
Gūžys turi tris padidėjimo stadijas: 1A – skydliaukė normalaus dydžio, yra susiformavęs tik mazgas; 1B – gūžys matomas tik atlošus galvą; 2 – gūžys matosi esant normaliai galvos padėčiai; 3 – struma matosi iš toli. Kol nėra komplikacijų ligonis nieko nejaučia. Dažniausia nustatoma atsitiktinai. Gūžiu sergama ilgai. Eiga lėtinė. Žmogus dažnai net nežino turintis gūžį.
Komplikacijos
Jei gūžys auga labai didelis, gali prasidėti spaudimo į kaklo organus reiškiniai. Ligoniai jaučia dusulį, spaudimą kakle, valgant springsta. Kita komplikacija – skydliaukės mazgo autonomijos vystymasis, t.y. mazgai aktyvuojasi ir pradeda gaminti perdidelį kiekį hormonų. Atsiranda hipertireozės (padidintos skydliaukės funkcijos) požymiai.
Tyrimai
Gydytojas apžiūrėdamas pacientą pastebi padidėjusią skydliaukę. Čiuopiant pirštais nustato jos dydį, konsistenciją, mazginius pakitimus. Laboratoriniai tyrimai (skydliaukės hormonų tyrimai) būna normos ribose. Echoskopiškai tiriant skydliaukę nustatomas jos padidėjimas, o taip pat neretai aptinkami ir susiformavę mazgai. Radus didelius mazgus, atliekama aspiracinė skydliaukės mazgo punkcija. Procedūra atliekama plona adata, gauta medžiaga tiriama mikroskopiškai. Tai daroma norint atmesti skydliaukės vėžio diagnozę.